Sámis 32
Sámis 32/2020 41 JAGIS 2012 ALMMUHUVVUI Gárji- lis Ruoššas girji, mii lei hui dehálaš vepsalaš nuorra girjjálašvuođa historj jás. Dan čálii vepsagiela áššedovdi lingvista Nina Zaiceva, gean Vepsat ieš gohčodit “vepsagirjegiela ead- nin”. Doložis Nina Zaiceva lea juo bargan vepsagirjegielaovdáneami várás ja lea roahkasmahttán vepsalaš girjjálašvuođa hábmema. Seammá go Anders Fjellnera Beai- vvi bártnit dahje Elias Lönnrota Kaleva- la , Nina Zaiceva girji lea epihka dikta ja dan namma lea vepsagillii Virantanaz , mii mearkkaša sámegillii “Vira dállu” dahje “Vira gilli”. Epos jorgaluvvui suoma-, ruošša-, estte- ja fránskkagillii. Eposa fáddá lea oktageardán : dat lea muita- lus Vira ja bearaša eallima birra. Epos álgá guovžža lávlagiin. Mannanáiggis lei dan eallis guovddáš rolla vepsa kultuvrras ja dan vepsat atne álbmoga áhččin. Eposa álggus muittuha guovža vepsalaččaide, ahte vuovddis leat lágat ja daidda ferte jeagadit. Dasto epos muitala, mo Vir gávdná Aira, su eamida, ja mo soai ealliba mánáiguin ruovttus dassái go Vira nieida, Tal’oi vuolgá ruošša fursttain Ruššii. Muhto epos lea eanet go muitalus. Das čájeha dahkki vepsa álbmotárbbiid ja dološ jáhkuid, ovda- mearkka dihte, vuovddi birra. Doppe lei mecižand “meahciisit”, guhte veahkehii olbmuid muhto maiddái dagahii, ahte sii láhppojedje ravdameahttun vuovddis. Nu eposis gávdno čáppa vepsa máilbmi, árbevierut ja kultuvrra govvádus. Epos vuođđuduvvá boares vepsalaš njálmmálaš muitalusaide, lávlagiidda ja earenoamážit váidalusaide, mat leat vepsa poesia álgoálgosaš váibmu ja siellu. Daiguin ovttastahtii Nina Zaice- va dáláš divttaid ja fikšuvnna govahal- lon bihtáid. Ovdamearkka dihte, eposa guovddážis Vira nieida, Taloi lávlu lendi linduine “girddii lottážan”-lávlaga. Dat lávlla lea dikta, maid čálii Valentina Lebedeva, gii orru dánáigge Mäg- gär’v-gilis, vepsa eatnamis. Nu lea Vi- rantanaz dološ ja dáláš girjjálašvuođa harmonalaš kombinašuvdna. Muhto Virantanaz lea maiddái epos álbmogiid lihtu birra. Vepsat leat uhca álbmot, mii orru Gárjil- republihka lulliosiin, ja maiddái Vologdan- ja Piteriš- oblastain, Ruoššas. Gaskaáigásaš ruoššalaš kronihkain leat čuhtin gohčoduvvon sii ja eará suoma-ugralaš ál bmogat, geat ásse Vilgesmeara máttabealde, ovdame- arkka dihte gárjilaččat. Dan áiggis otnážii leat juo lea maš gaskavuođat vepsaid ja eará álbmogiid gaskkas. Vuosttas vieris olbmot maid vepsat oidne ledje sápmelaččat go sii bohte Vilgesmeara máttabeallái. Deaivvadeapmi sápmelaččaiguin lea guođđán luottaid vepsa eatnamis ja vepsagielas. Ollu vepsa báike namain lea sámi vuolgga, go vepsagiella luoikkahii sániid sámegielas. Danne dahkki háliidii ja govahalai, ahte Vir ráhkistuvvá sápmelaš niidii ja Aira, čáppa nieida, šaddá Vira eamidin. Dat lea symbola dološ čatnasiid vepsalaččaid ja sápmelaččaid gaskkas. Vepsalaš VIRANTANAZ - epos ja sápmelaččat GUILLAUME GIBERT
RkJQdWJsaXNoZXIy NDI2ODk=